Kaip viskas prasidėjo

COVID-19 pandemija sukėlė globalinę tiekimo grandinių krizę. Gamyklos stabdė darbą, laivai stovėjo uostuose, statybinių medžiagų gamyba smuko – o paklausa augo. Žmonės, įstrigę namuose, ėmė renovuoti.

Medienos kainos 2021 m. išaugo 3–4 kartus palyginti su 2019 m. Plienas – 2–2,5 karto. Mineralinė vata, termoizoliaciniai produktai – 40–70%. Lietuvoje statybų kainų indeksas 2021–2022 m. išaugo apie 35–40%.

Energetikos krizė

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė energetikos krizę. Dujų, elektros ir kuro kainos šoktelėjo aukštyn. Tai paveikė ne tik šildymą, bet ir statybinių medžiagų gamybos kaštus: cemento, keramikos, stiklo, plieno gamyba – energijai imlūs procesai.

„Kainos per 3 metus išaugo daugiau, nei per ankstesnius 10 metų.”

Darbo jėgos trūkumas

Lietuva prarado didelę dalį kvalifikuotų statybininkų: dalis emigravo į Vakarus. Iš Ukrainos atvykę darbininkai iš dalies kompensavo trūkumą, tačiau ne visiškai. Praktinė pasekmė: šiandien geriausi statybos meistrai užsisakyti 3–6 mėnesius į priekį.

Stabilizacija, bet ne pigimas

Geroji naujiena: medžiagų kainos nuo 2023 m. viršūnių krito ir iš dalies stabilizavosi. Tačiau grįžimo prie 2019 m. kainų nebus – tai ekonomistai sutaria vienbalsingai.

Praktinės rekomendacijos